ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Sėlių a. 22, LT-32110 Zarasai,
Lietuvos Respublika
Tel.: 8 385 37155
Faksas: 8 385 37172
El.paštas: info@zarasai.lt

Zarasai – miestas virš septynių ežerų

Zarasų krašte žmonių gyventa nuo seniausių laikų. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, medžiotojai ir žvejai, kurie dažniausiai kūrėsi prie ežerų ir upių. Seniausios jų sodybos yra buvusios rytiniame Sartų ežero krante. Čia, taip pat ir Degučių apylinkėje prie Samanio ežero bei Skeldų kaimo laukuose, rasta titnago skaldos dirbinių, kurie priskirti viduriniojo ir naujojo akmens amžiaus sąvartai. Tie pirmieji gyventojai dar nebuvo baltų protėviai, jie buvo suomių-ugrų giminės žvejai ir medžiotojai. Baltų protėviai šiose apylinkėse pasirodė naujajame akmens amžiuje. Jiems priklauso gludinto akmens ir įvairūs kaulo dirbiniai – kalteliai, kirvukai, kapliai, kaulo adikliai, ylos ir kita. Šių radinių gausu sodybų vietose ir piliakalniuose. Seniausi piliakalniai yra Velikuškės, Vosgėlių, Maniuliškės, Šišponiškės. Senųjų sodybų bei pačių ankstyvųjų piliakalnių liekanų aptikta prie Velikuškės, Vosgėlių. Rastieji daiktai rodo, kad senaisiais laikais čia gyventa neblogų amatininkų, kurie jau sugebėjo pasigaminti geležį, gražių metalinių papuošalų, įrankių, ginklų.

Baltai, įsikūrę šiose apylinkėse, gyvena čia iki šių dienų. Tai liudija vientisa piliakalnių kultūra, nenutrūkstamai siejanti mūsų krašto priešistorę su istoriniais laikais, su gausiais vietovardžiais, su kunigaikščio Mindaugo laikų dokumentuose minimais sėliais, kurie buvo pasklidę Zarasų, Dusetų, Antazavės, Antalieptės, Daugailių, Salako, Tauragnų, Laukesos, Čedasų, Svėdasų, Užpalių, Kamajų, Obelių, Rokiškio apylinkėse ir iki Dauguvos Latvijoje. Viena jų dalis sulietuvėjo, kita – sulatvėjo. Lietuvėdami, tikriau maišydamiesi su lietuviais, sėliai paliko ir savo senųjų vietovardžių: pvz., Zarasai ir Ezarasai.

Viename ežeringiausių rajonų Lietuvoje telkšo per 300 įvairaus dydžio ežerų. Zarasų rajonu teka 8 upės, iš kurių didžiausia – Šventoji. Zarasiškiai pamėgo šalia miesto esančius ežerus, ypač mėgstama Zaraso ežero didžioji sala, kurioje organizuojamos įvairios šventės.

Dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras, o Zaraso ežero didžiojoje saloje – vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia – į krantą, dabartinę jos vietą.

Ekonomika

Zarasų krašte ekonomika išvystyta silpnai, bet jau šiandien Zarasuose yra europietiško lygio įmonių. Viena iš jų – UAB "Akadas" (Šaltupės g., 86, tel.+370 385 37019, +370 652 80299, akadas@is.lt), kuri specializuojasi medžio apdirbimo srityje. Ši įmonė įkurta 1993m., gamina ekologiškai švarius lauko baldus iš natūralaus medžio. Cechuose įrengta kompiuterinė medienos džiovinimo kamera, yra automatiškos dažymo linijos ir gatavos produkcijos pakavimas. Produkcija gaminama naudojantis naujausiomis technologijomis ir yra labai aukštos kokybės. UAB "Akadas" baldai atitinka ES standartus ir yra importuojami į Švediją ir kitas Vakarų Europos šalis.

Vienas iš lėšų pritraukimo iš investicinių fondų gamybos plėtojimui pavyzdžių gali būti UAB "Danvita" (P. Širvio g.,3a, tel.+370 385 54545, +370 698 21471, danvita@email.lt). 2003 metais ši įmonė, kuri specializuojasi duonos kepinių srityje, pagal projektą gavo pinigų automatizuotai gatavos produkcijos fasavimo linijai įsigyti. Gaminami iš natūralių produktų ruginė duona ir batonai, riestainiai, sausainiai, glaistyti traškučiai ir kiti skanūs "Danvita Riduto" firmos gaminiai turi didelę paklausą pirkėjų tarpe.

Nesiskundžia paklausos stoka ir vietinis šiltnamių ūkis, auginantis Zarasuose gėles. Čia ištisus metus karaliauja vasara ir netgi sausio mėnesio šalčių metu žydi raktažolės ir kiti lepūs augalai.

Zarasų viešojo maitinimo įmonės jus maloniai nustebins

Zarasuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, yra jaukios kavinės, kur galima "maloniai pasėdėti". Jas galima lengvai surasti pagal kavos aromatą, kurią moka virti bet kurioje geroje kavinėje. Tiems, kurie turi pinigų, siūlome užsukti į miesto centre esantį restoraną Monopolis. Čia vienoje iš skoningai įrengtų salių jums patieks originalius patiekalus, pagamintus pagal vietinių virėjų receptus. Iš alkoholinių gėrimų jums pasiūlys lietuviško alaus, viski, brendi ir dar daug įvairiausių lietuvių ir užsienio vyndarių gėrimų. Svečių paslaugoms yra banketų salė, nedidelė koncertų salė, biliardo salė, vasaros terasa ir poilsio kambariai. Na, o klientams, kurie nebegali savarankiškai nukakti namo po linksmo vakarėlio, gali pasiūlyti nakvynę – yra nedidelis dviejų numerių motelis.

Tiems, kurie pinigų nelabai daug turi, siūlome užsukti į kavinę, kuri yra Zarasų merijos pastate. Čia jūs galite greitai, skaniai, o svarbiausia – pigiai papietauti. Ši kavinė ypatinga tuo, kad čia gaminamas "namų" maistas, kas labai pradžiugina pavargusius nuo rafinuotų patiekalų miesto svečius.

Masinės informacijos priemonės

Visas naujienas Zarasų krašto gyventojai sužino iš vietinio laikraščio "Zarasų kraštas". 2002 metais laikraštis atšventė savo 70-ies metų jubiliejų. Nedidelis draugiškas laikraščio kolektyvas rūpinasi, kad kiekvienas vertas dėmesio įvykis būtų visapusiškai atspindėtas žiniasklaidoje. Laikraštis išeina du kartus per savaitę. Jo puslapiai suteikia galimybę ir norintiems išsakyti savo nuomonę aktualiais klausimais, ir talentingiems vietiniams rašytojams ir poetams, ir jaunimui, kieno straipsniai kartą per mėnesį publikuojami specialiame priede. Skaitytojai mėgsta savo laikraštį, problema tik ta, kad nevisada pavyksta pateikti naudingą informaciją visiems regiono gyventojams – "Zarasų krašto" redaktorius Valdas Šerėnas sako, kad maždaug trečdalis Zarasų krašto gyventojų nemoka lietuvių kalbos ir todėl neskaito publikuojamų valstybine kalba naujienų.

Turistams yra ką parodyti

Ekologiškai švari aplinka ir nuostabaus grožio apylinkės sąlygoja Zarasų turizmo verslą. Be galimybės pailsėti nuo civilizacijos tyliose draustinio vietose, kur galima pažvejoti ir prisirinkti pilnus krepšius grybų ir uogų, turistus pritraukia ir galimybė įsigyti originalių suvenyrų ir kitų liaudies meistrų gaminių. Zarasuose, Dusetose, Degučiuose rūpestingai saugojamos ir puoselėjamos liaudies verslų ir amatų tradicijos. Ko gero, Zarasų kultūros namai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti puošnias, labai simpatiškas skudurines lėles, pagamintas tik iš natūralių ekologiškai švarių medžiagų. Puikia dovana, atvežta iš Zarasų, taps tradicinė austa juosta ar takelis, lietuviški tautiniai kostiumai, mediniai drožinėti dirbiniai, gaminiai, sukurti iš skiaučių pagal patchwork techniką ir kiti daiktai, pagaminti talentingų meistrų rankų iš tradicinių amatų artelės. Ypač daug suvenyrų galima pamatyti amatų Mugėje, kuri organizuojama kiekvieną vasarą Žolinės šventės metu (2004 metais ši šventė vyks rugpjūčio 14-15 dienomis).