A.Hrebnickio muziejus "Rojus"

Pomologas A. Hrebnickis gimė 1858 m. Uošvis kaip kraitį atidavė 24 ha sklypą, vadinamą Velnyne. Čia ir atsirado Rojus. 1896-1897 m. pagal A. Hrebnickio projektą buvo pastatyta Rojaus sodyba (respublikinės reikšmės istorijos paminklas). Šioje sodyboje profesorius gyveno iki pat mirties (1941 10 13). Palaidotas senose Dūkšto kapinėse šeimyniniame Stankevičių šeimos kape.

Dirba gegužės - spalio mėn.

Adresas: Rojaus k., Dūkšto sen., tel. 8 386 45472, 8 671 164 99

Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikių k.

Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. O bičių dievo Babilo skulptūra savyje talpina ir bičių šeimyną. Jų sunešto medaus galima paragauti muziejuje. Tik ragaudami medų atminkite - tam, kad prineštų šaukštą medaus, 200 bičių darbuojasi visą dieną.

Lankytojai priimami nuo gegužės 1d. iki  spalio 15d.

Adresas: Stripeikių k., Linkmenų sen., tel. 8 386 52891

Ladakalnio apžvalgos aikštelė

175 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Ginučių piliakalnis

 9-12a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

Skulptūrų takas palei Lūšių ežerą

Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironų kaimo, stovi 16 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P.Petronio skulptūra "Laumių pasaka" byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdu – užkutena. Net keletas skulptūrų vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

Botanikos takas šalia Palūšės

Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu – baltu kvadratu su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Palūšės bažnyčia su varpine

Ši bažnyčia pastatyta 1750 m. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas architektūros paminklu.

Paminklas kompozitoriui M.Petrauskui

Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos "Birutė" kūrėjas, kompozitorius Mikas Petrauskas. Matyt, jo tėvas tuomet vargonavęs Palūšės bažnyčioje, pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems muzikos garsams, o motina, pati gimusi šiose apylinkėse, išmokė pajusti gamtos grožį. Mikas apie muziką šneka kaip apie mylimąją:"Muzika paguodžia nelaimėje, muzika duoda patvarą žygiuose ir pasiryžimą, muzika suteikia smegenims gerą poilsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis". Palūšėje 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, M.Petrauskui pastatytas skulptoriaus J.Kėdainio paminklas.

 Pilkapio ekspozicija

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių. Įrengiant Palūšės ekspoziciją remtasi vieno iš jų radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V-VI a.) kapavietę. Greta stovi akmens amžiaus būsto rekonstrukcija pagal Kretuono apylinkių archeologinius radinius. Būtent Kretuono apylinkėse aptiktos gyvenvietės laikomos seniausiomis Lietuvoje.

Veikia gegužės - spalio mėn.

Ginučių, Gaveikėnų vandens malūnai

Ginučių - greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Malūnas veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę ant stalo, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti kambariai poilsiautojams, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias. Veikia gegužės - spalio mėn.

Gaveikėnų – iki šių dienų išliko pastatas ir atskiros technikos dalys. Malūnas priklausė ponui Kaminskiui, vėliau Romanovičiui, Subačiams.19a. statinį nuo pražūties išgelbėjo buv. Ignalinos žuvininkystės ūkio direktorius A. Bagdanavičius. Šiuo metu čia įrengta poilsiavietė. Veikia gegužės - spalio mėn.

Palūšės krašto muziejinė ekspozicija

Palūšės k., tel. 8 386 47465

Bibliotekos patalpose galima susipažinti su krašto istoriniais, kultūriniais eksponatais.

Strigailiškio kaimo seklyčia

Strigailiškio k., tel. 8 386 42891

Nuolat veikianti etninės veiklos paroda.

J. Grundos galerija "Skaptukas"

Ažušilės g. 15, Ignalina, tel. 8 386 53782 (pageidautina – iš anksto susitarus)
Galima susipažinti su autorinėmis medžio, geležies darbų ekspozicijomis.

Mielagėnų Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia

Pastatyta 1790m. Klasicistinė, stačiakampė, be bokšto, Vilniaus Katedros analogas. Ansamblis: bažnyčia, vartai - varpinė, tvora su vartais. Viduje yra 10 dailės paminklų.  

Senojo Dūkšto dvaras ir parkas (18 a.pab.)

Rūmai turi ryškių klasicizmo bruožų. Sodyba kūrėsi valdant Rudaminoms, o nuo 1813m.- Biegauskiams. Visą ansamblį sudaro ūkiniai pastatai, porinis tvartas, ratinės – arklidės, svirnas, medinis kumetynas ir patys rūmai. Čia gyveno Tomas Zanas, lankėsi A. Mickevičius, J. Rustemas.

Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia

Respublikinės reikšmės. Datuojama 1757m. Dviaukštė varpinė (18a.pab.) ir koplytėlė su Marijos skulptūra sudaro pastatų ansamblį. Koplytėlė ir dar 14 meno kūrinių paskelbti dailės paminklais. Tai vienas gražiausių Lietuvoje liaudiškos sakralinės architektūros kompleksų. Bažnyčia statyta be kirvio ir pjūklo, kalvių darbo vinimis.