Turizmo informacijos centro duomenimis, Zarasų rajoną 2001 metais aplankė 29 000 turistų. 2700 žmonių naudojosi Turizmo informacijos centro paslaugomis. 2001 metais 6200 žmonių apgyvendinti apgyvendinimo įstaigose, iš jų 4200 kaimo turizmo sodybose. 4300 žmonių gyveno stovyklavietėse, 9500 žmonių lankėsi Zarasų krašto muziejuje. Taigi padėtis, vystant turizmą, ypač kaimo, gerėja. Didelę įtaką atvykstančiųjų srautams turi aktyviojo poilsio galimybės rajone bei masiniai kultūros renginiai.Tai - tradicinės respublikinės žirgų lenktynės Dusetose, Utenos apskrityje rengiamas tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis “Ežerų sietuva”, tradicinis neprofesionalių atlikėjų festivalis “Undinėlių daina”, Žolinės festivalis. 

Nagrinėjant atvykstančiuosius į Zarasų rajoną, galima teigti, kad pagrindinės rinkos yra Lietuvos didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda. Iš užsienio šalių – Vokietija, Rusija, Latvija, Didžioji Britanija, Lenkija. Atvykstančius į rajoną turistus galima suskirtyti į dvi sąlygines grupes: mobilūs (autoturistai, dviratininkai, grupės ir pan.) ir stacionarūs (apgyvendinimo įstaigų gyventojai, besiilsintys gamtoje ir pan.)

 Zarasų rajone nuo seno puoselėjamos kaimo turizmo tradicijos. Rajone veikia 31 objektas, teikiantis tokias paslaugas, bei 4 objektai, veikiantys kaip poilsio bei svečių namai. Poilsiaujantys ir keliaujantys po Zarasų rajoną gali ilsėtis Gražutės bei Sartų regioniniuose parkuose įrengtose trumpalaikio ir ilgalaikio poilsio vietose bei stovyklavietėse. Gražutės RP tokių vietų yra 17, Sartų RP – 4.

Zarasų rajone yra du regioniniai parkai. Gražutės regioninis parkas įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje - Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti ir tvarkyti ypač vertingus kraštovaizdžio kompleksus, etnokultūrines vertybes. Bendras jo plotas - apie 29,7 tūkst. ha. Didžioji parko dalis (apie 90 proc.) yra Zarasų rajone. Parke suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5,7 tūkst. ha visos parko teritorijos (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.), o parko “širdis” - Šventoji, kuri į vieną hidrografinę sistemą sujungė visus parko vandens telkinius. Apie 60 proc., t.y. 17,0 tūkst. ha parko teritorijos užima miškai. Didžiausias - Gražutės (4,2 tūkst. ha). Parko teritorijoje didelis valgomųjų grybų, surenkamų iš 1 ha, kiekis (nusileidžiama tik Varėnos rajonui ). 2003 - ųjų metų naujiena Gražutės RP - prie Samanio ežero įrengtas 12 stotelių Degučių pažintinis takas. Sartų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Dusetų kraštovaizdžio draustinio pagrindu. Parkas išsidėstęs Zarasų ir Rokiškio rajonų sandūroje ir užima 1230 ha plotą. Miškai parke užima 30 proc. teritorijos, o esantys 30 ežerų - 17 proc. viso ploto. Parke yra 1 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai - zoologiniai ir 1 urbanistinis draustiniai, apimantys 65 proc. visos parko teritorijos. Išskirtinę vietą užima Vosynos gamtinis rezervatas, užimantis 0,7 proc. Sartų RP teritorijos. Apie Sartų ežerą galima pastebėti savitą paežerių kaimų išdėstymą, vienkiemio kaimo kraštovaizdžio kompleksus bei jų įvairovę. Vizualiniu ir pažintiniu aspektu labai įdomios centrinė ir rytinė parko dalys. Parke esančiame Dusetų vienkiemyje gyvena aludaris R. Čižas - Lietuvos “Alaus kelio” ir Aukštaitijos regiono kulinarinio paveldo dalyvis.

Turizmo teritorinio planavimo požiūriu rekreacinių ir kultūrinių resursų koncentracija leidžia išskirti ežerų regioną Rytų aukštumoje kaip vieną iš respublikos regionų, turinčių palankiausias sąlygas turizmo plėtrai.